Sureguliuoti taikiklį

Kai dar būdamas vaikas susižavėjau sportu, turėjau labai daug entuziazmo treniruotis, bet visai neturėjau nuovokos, kaip tą reikia daryti. Atrodydavo, kad kuo daugiau treniruosiuosi, tuo stipresnis būsiu, tačiau tokia logika dažnai privesdavo prie visiškai priešingo rezultato. Ignoruodamas kūno pojūčius ir aklai sekdamas savo ar trenerių planą, dažnai persitreniruodavau ir išsekindavau savo organizmą. Nors įdėdavau daug pastangų ir laiko, norimi rezultatai neateidavo. Bėgant metams pradėjau labiau kliautis savo organizmo siunčiamais signalais ir daryti labiau tikslingas treniruotes, kurios būtų orientuotis ne į kiekybę, bet į kokybę. Jei tik pajausdavau, kad kūnas siunčia pavojaus signalus, pakoreguodavau treniruočių planą ir krūvį sumažindavau. Ir priešingai – jei jausdavausi gerai, treniruočių apimtis padidindavau. Atradus savąjį balansą, pavykdavo pasiekti geriausius rezultatus. 

Nuotrauka paimta iš interneto

  

Kiekvienas geras snaiperis pasakytų, kad norint pataikyti į taikinį, visų pirma, turime sureguliuoti savo taikiklį. Mes galime padrikai paleisti šūvių laviną ir tikėtis, kad bent vienas iš jų pasieks tikslą. Arba galime iššauti vieną tikslingą šūvį. Geras snaiperis yra patyręs snaiperis, kuris nesiblaško, darydamas bereikalingus judesius, bet ramiai ir kryptingai taikosi į ten, kur jam reikia ir kaip reikia. Tik patyręs snaiperis gali pasikliauti savo jutimu ir vadovautis ne tik savo patirtimi, bet ir intuicija. Tam, kad taptume geru snaiperiu, prieš tai turime iššauti nemažai tuščių šovinių. Daugelis visą savo likusį gyvenimą ir šaudo tuščiais šoviniais, o kiti geba susireguliuoti savo taikiklį taip, kad išnaudodami mažiau laiko ir energijos, paleistų tikslingus šūvius.