Kiekvienoje kelionėje galima pasirinkti, kuriuo keliu eiti. Į tą patį tikslą veda daugybė kelių.
Keliaujant jau pramintais keliais yra neabejotinai lengviau, nereikia pernelyg galvoti, tereikia sekti ženklus ir nuorodas. Mes žinome, kad čia jau kažkas buvo, o tai suteikia saugumo ir vilties, kad galbūt ir mes pasieksime tai, ko trokštame.
Keliaujant nežinomais keliais mes turime brautis pro proskynas, skindamiesi sau kelią, vadovaudamiesi tik nuojauta ir patyrimu. Čia nėra jokio saugumo ar žinojimo, kad eidami šia kryptimi mes tikrai pasieksime savo tikslą. Kartais tenka apsigręžti ir pakeisti kryptį. Čia nuolat esi priverstas galvoti, bandyti, klysti, klupti ir vėl keltis.
Tačiau jei kas manęs paklaustų, kuriuo keliu norėčiau eiti, neabejotinai atsakyčiau – antruoju. Kodėl? Todėl, kad tik žengiant šiuo keliu galima labiau pažinti save ir aplinką, o tas atradimo jausmas yra su niekuo nepalyginamas. Nuolatos remdamiesi kitų patirtimi, mes nejučia prarandame save, prarandame atradimo džiaugsmą. Keliauti jau atrastais keliais nėra blogai, tačiau svarbu, kad juos „perfiltruotume“ per save, savo patirtis ir tik įsitikinus, kad tai yra tai, kuo mes norime būti ir kur link norime eiti, pasukti šiuo keliu.
Keliaujant jau pramintais keliais yra neabejotinai lengviau, nereikia pernelyg galvoti, tereikia sekti ženklus ir nuorodas. Mes žinome, kad čia jau kažkas buvo, o tai suteikia saugumo ir vilties, kad galbūt ir mes pasieksime tai, ko trokštame.
Keliaujant nežinomais keliais mes turime brautis pro proskynas, skindamiesi sau kelią, vadovaudamiesi tik nuojauta ir patyrimu. Čia nėra jokio saugumo ar žinojimo, kad eidami šia kryptimi mes tikrai pasieksime savo tikslą. Kartais tenka apsigręžti ir pakeisti kryptį. Čia nuolat esi priverstas galvoti, bandyti, klysti, klupti ir vėl keltis.
Tačiau jei kas manęs paklaustų, kuriuo keliu norėčiau eiti, neabejotinai atsakyčiau – antruoju. Kodėl? Todėl, kad tik žengiant šiuo keliu galima labiau pažinti save ir aplinką, o tas atradimo jausmas yra su niekuo nepalyginamas. Nuolatos remdamiesi kitų patirtimi, mes nejučia prarandame save, prarandame atradimo džiaugsmą. Keliauti jau atrastais keliais nėra blogai, tačiau svarbu, kad juos „perfiltruotume“ per save, savo patirtis ir tik įsitikinus, kad tai yra tai, kuo mes norime būti ir kur link norime eiti, pasukti šiuo keliu.
