Jutimo galia

Tikslai, visų pirma, pradeda formuotis jutimų lygmenyje, kuomet mes pajuntame pirminį poreikį  kažką keisti ar pasiekti savo gyvenime. Jausmas suformuoja sektiną kryptį. Jis atspindi ne tik mūsų norą/poreikį, bet ir parodo tai, kad mumyse kažkas yra neužbaigta. Šis neužbaigtumo jausmas dažniausiai siejasi su nerimo jausmu, kuris yra tarsi beprotiška energija, besiblaškanti mūsų viduje. Todėl ignoruodami savo jausmus, mes ignoruojame savo poreikius. Gimus jausmui, mes galime savyje formuoti suvokimą, padedantį nustatyti veiksmo kryptį.

Iššūkiai santykiuose

Norėdami treniruoti savo kūną, mes sukuriame jam dirbtiną būtinybę, atlikdami tam tikrus fizinių pastangų reikalaujančius pratimus. Mes priverčiame save „išlipti“ iš savo įprastos situacijos ir savo noru „pasitalpiname“ į tokias sąlygas, kurios mums sukelia fizinį diskomfortą ar net kančią. Tačiau mes tai darome, suvokdami, kad tai yra sąlyga, fizinio kūno pajėgumo tobulinimui. Kitaip tariant, mes tame matome prasmę, o ten, kur matome prasmę, nebelieka kančios.

Santykiuose, kaip ir fizinio kūno tobulinime, mes galime įžvelgti panašumų. Jei mus supa tik sąmoningi ir geranoriški žmonės, mes priprantame prie to ir nustojame tobulėti. Sutikę nemalonius, irzlius ar riboto suvokimo žmones, pasijaučiame išmušti iš vėžių. Tada mes patys tampame mažiau sąmoningai ir pasiduodame pirminėms kylančioms emocijoms. Tokiose situacijose mes galime koneveikti sutiktus žmones arba priimti kaip dovaną savo asmenybės tobulinimui bei nepasiduoti užvaldomiems pykčio ar neapykantos jausmams. 

Paskirtas laikas

Tinkamas laikas neateina savaime. Norėdami užsiimti tam tikra praktika, praleisti laiką su žmogumi ar siekti užsibrėžto tikslo, tam turime paskirti laiką. Žinoma, visada galime tikėtis, kad tam atsiras laiko ‚vėliau“. Tačiau turime prisiminti, kad „vėliau“ susideda didžiąją dalimi iš dabarties, kurioje ir galime pradėti veikti. Nuolatos nukeldami savo tikslus ir norus ateičiai, galime niekada daugiau prie jų ir neprisiliesti.