Plaukti atvirame vandenyje ir plaukti baseine yra du skirtingi dalykai. Plaukiant baseine viskas yra tikslu ir nuspėjama. Atvirame vandenyje atsiranda daugiau nežinomų aplinkybių, plaukimo kryptį ir orientyrus turime pasirinkti patys. Jei baseino dugnas yra skaidrus, tai ežere matomumas gali nesiekti ištiestos rankos atstumo ir galime tik spėlioti, kas slepiasi jo dugne. Baseine tereikia sekti skiriamąją juostą, o priplaukus prie sienelės - atsispirti ir grįžti atgal. Tuo tarpu, atvirame vandenyje orientyrus turime pasirinkti patys ir nepasiklysti kranto linijoje, kuri yra nuolat kintanti. Baseine vandens temperatūra visada būna panaši, o vandens telkinį nuolat veikia oro sąlygos. Tai gyvas organizmas, todėl čia nieko nėra pastovaus. Galiausiai, gyvame telkinyje mes esame tik svečiai, tikrieji jo šeimininkai yra žuvys, vandens paukščiai bei kiti vandenyje ar šalia jo gyvenantys gyvūnai, kurie ne visada gali būti svetingai nusiteikę mūsų atžvilgiu. Vienintelis panašumas, lyginant uždarą ir atvirą erdvę, yra pats vanduo. Visa kita gali labai skirtis. Nepaisant šių skirtumų, pirmenybę visada teikdavau plaukimui atviruose vandenyse, nes tik čia patirdavau tai, ko baseine neįmanoma patirti: atsiduoti vandens nežinomybei, pasitikėti savo kūnu, stebėti aplinką ir joje orientuotis, tikrinti savo kūno pojūčius ir laiku sugrįžti į krantą. Nors atviro vandens stichijoje jausdavausi tik "menkas šapelis", kuriam kaskart reikia prisitaikyti prie esamų aplinkybių, tačiau ši “viešnagė” visada atsipirkdavo ir padėdavo įgyti papildomos patirties. Išnėrus iš vandens ir palietus kojomis kranto dugną, norėdavosi dėkoti vandeniui, kad mane priėmė, leido juo pasidžiaugti ir suteikė lengvumo jausmą tiek prote, tiek kūne.
Gyvenime galime vadovautis aiškiais kriterijais ir formulėmis. Visa tai palengvina ir padeda pasiekti norimą rezultatą, o prognozuojama situacija sumažina klaidų tikimybę bei suteikia saugumo jausmo. Tačiau pasirinkę mažiau nuspėjamas aplinkybes turime pasikliauti savo turimais įgūdžiais. Tik tada kai ryžtamės plaukti į nežinomus vandenis, galime pasitikrinti ko iš tiesų yra verti mūsų gebėjimai. Baimė yra mūsų lydima palydovė šioje kelionėje, kuri bando atkalbėti ir sukelti abejonę. Tačiau jei išdrįstame atsiduoti tai nežiniai ir pasikliauti savo patirtimi, tik tada galime patirti pažinimo bei atradimo džiaugsmą. O visa tai dar labiau praturtina mūsų turimos patirties bagažą.
