Tinkama vieta ir laikas

Būdamas žmonių draugijoje visada vengdavau kalbėti apie sportą. Dar daugiau nejaukumo suteikdavo situacijos, kai kažkas iš aplinkos paprašydavo pademonstruoti sportinius gebėjimus. Tarkim, iki šiol prisimenu, kai po vieno vestuvių pokylio, susirinkę svečiai pradėjo skatinti perplaukti ežerą, prie kurio buvome apsistoję. Buvo labai nejauku, nes man atrodė, kad tai visai ne ta vieta, ne tas laikas ir ne tie žmonės, su kuriais turėčiau diskutuoti apie tai, ar man būtų iššūkis įveikti ne daugiau kaip kilometro atstumą iki kito kranto.

Ilgainiui tyrinėdamas savo jausmus, pastebėdavau, kad šis nenoras pasireikšdavo tik su ta aplinka, kuri turėdavo mažai ką bendro su sportu, tačiau kitais atvejais mielai įsitraukdavau į diskusiją su žmonėmis, kuriems ši sritis būdavo pažįstama.

Savo gebėjimus turime demonstruoti tik tam tikroje vietoje ir tam tikru metu. Naudodamiesi savo turimais ar įgytais gebėjimais visur ir visada ar prieš tuos žmones, kurie neturi to, ką turime mes, tampame ne didesni, o tik menkesni. Tai tiesiog nevykęs bandymas sustiprinti ir taip savo menką ego, kuris minta aplinkos išreikštu susižavėjimu, pagyromis ar tiesioginiu jos sutriuškinimu, naudojantis tais ginklais, kurių ji neturi.