Mūsų protas yra linkęs mus lygnti su
mus supačia aplinka bei su mūsų įsivaizduojamu „AŠ“, kuriuo mes norėtume tapti
ateityje. Tai skatina veikti bei siekti tapti panašiu į savo paties norimą
matyti paveikslą.
Tačiau siekdami savo tikslų mes
kartais pasirenkame tokius veiksmus, kurie neatitinka mūsų realių galimybių. Keldami
kartelę aukščiau nei iš tiesų ją galime peršokti, mes nuolat susidursime su
pralaimėjimu, o tai sumenkins pasitikėjimą mūsų pačių jėgomis. Tada reikia atrasti
vidinių resursų vėl atsistoti, išsigydyti žaizdas ir žengti toliau. Tačiau
kaskart krentant, ilgainiui atsitiesti darosi vis sunkiau.
Todėl svarbu kaskart atsižvelgti į
savo esamas galimybes ir siekti adekvačių tikslų. Pajutę pasitenkinimą įveikta „kartele“,
ilgainiui pajausime, kad galime siekti didesnių, tačiau jau esamas galimybes
atitinkančių tikslų.
